✵ Švėkšnos parapijos kapinės (Vilkėno kapinės) – veikiančios senosios kapinės Švėkšnoje, Šilutės rajone. Įsikūrusios Vilkėno I kaime, pietinėje Švėkšnos miestelio pusėje, apie 2 km nuo centro, kairiajame Švėkšnalės krante
– Pačioje Švėkšnoje už šventoriaus nebuvo vietos, tai parapijos kapinėmis tapo Vilkėno kapinės. Apie jų atsiradimą tikslių žinių nėra, nes nėra atlikta nuodugnių kasinėjimų. Tikėtina, kad Vilkėno kaime buvusios kapinės tapo Švėkšnos parapijos kapinėmis, kitu atveju jos vadintųsi Švėkšnos kapinėmis. Vilkėno kapinių amžių liudija XIX a. pr. kapinėse pastatyta medinė koplyčia.
– 1876 m. pastatyti puošnūs mūriniai kapinių vartai. Šalia jų įmūrytos dvi cementinės plokštės su įrašais: „Domicella Žonsitieny Išz Budwicziu Padary Pradziy To Mūra 1877“ ir „1879 Apmurawoiem Už Fundatorius Tris Swejka Marja Prasza Klebons Staszkawskis“. Kapinių teritorija aptverta akmenų mūro siena. Švėkšnos kapinių koplyčia pastatyta XVIII a. pab.

✵ Kapinių teritorija ir aplinka palieka gerą įspūdį. Ypač jų pagrindiniai vartai, kurie ne tik gerai išsilaikę, bet ir akivaizdu, puikiai prižiūrimi. Susidaro tikrų kapinių, o ne tik aptvertos žmonių laidojimo vietos įspūdis. Nelygus kapinių reljefas jas daro dar įdomesnėmis. Didingi medžiai kapinių teritorijoje nepaliesti šių dienų madų vėjų, t.y. – neiškirsti.
– Senojoje kapinių dalyje netrūksta įdomių, originalių, pažymėtų tam tikra simbolika ir užrašais antkapių. Yra keletas Lietuvos kapinėms nebūdingų monumentų, ale sarkofagų, kurie pakankamai subtiliai įsirašo bendrą kapinių kontekstą.
– Reziume – šios kapinės (ne tik kapai) galėtų būti geru pavyzdžiu nemažai daliai Lietuvoje esančių kapinių. Apmaudu, kad tai liečia ir didžiųjų LT miestų kapines, kurios labiau primena pinigų darymo objektus, o ne tvarka ir ramybe alsuojančias amžino atilsio vietas.