2017-12-08 ATA

Klaipėdos senosios kapinės

Buvusių Klaipėdos (Memelio) kapinių vaizdas

✵ 1820 m. sausio 7 d. visų krikščioniškų konfesijų buvo įšventintos miesto kapinės. Tuoj po kapinių atidarymo miesto vadovybė kreipėsi į gyventojus, skatindama sodinti kapinėse levandą, daugiametę saulutę, bukmedį. Magistratas uždraudė kapinėse rūkyti, vedžioti šunis. Iš pradžių kapinės apsodintos tik gyvatvore, o vėliau aptvertos aukšta lentų tvora. Taip, miestiečių pastangų dėka, devyniolikto amžiaus pabaigoje šios miesto kapinės buvo tapusios, kaip rašė to meto spauda – „rimtimi dvelkiančia, poetiška, pavėsinga, pavasarį lakštingalų, gegučių ir kitų giesmininkų mėgiama vieta. Tai buvo Klaipėdos pasididžiavimas, kurio galėjo pavydėti daug didesni miestai.“
✵ Jau 1856 m. minima, kad sklypas buvo beveik užlaidotas. Vyriausybė leido panaudoti senąją vietą antriniam laidojimui – piltos, kaip balastas laivais į Klaipėdą atgabentos, žemės. Kadangi senieji kapinių takai liko kaip buvę, kvartalų kraštus teko sutvirtinti atraminėmis sienutėmis, o kai kur sumūryti laiptukus.
✵ Miesto kapinėse buvo laidojami įvairių konfesijų žmonės: liuteronai, katalikai (turėjo savo kvartalą), anglikonai bei kitų tikybų žmonės, neturėję savų kapinių. XIX a. vid. čia išimties tvarka buvo palaidotas pirklys J. L. Vyneris (Wiener), nors žydai turėjo savo kapines. Beje, reikia pastebėti, kad pirklio Vynerio kapavietė stebūklingu būdu atlaikė Tarybinę okupaciją, kai tuo tarpu visi vokiečių kapai sulyginti su žeme.
✵ Po 1871 m., pasibaigus Prancūzijos-Prūsijos karui, kapinėse buvo laidojami belaisviai prancūzai, kasę Vilhelmo kanalą.
✵ XIX a. pabaigoje kapines praplėtė. Sklypas, padidėjęs beveik trečdaliu, tapo netaisyklingas, panašus į L raidę.
✵ Laikraštyje „Vakarai“ (1937 m., lapkričio 1 d.) rašoma, kad kapinių prižiūrėtojas Hein nuo 1851 m. lapkričio mėn. 15 d. iki mirties 1885 m. balandžio 1 d. kapinėse palaidojo 11 519 žmonių.
✵ Ankstesnės kapinių knygos sudegė per didelį gaisrą mieste (?) m. Po Hein mirties kapų inspektoriumi tapo Tiessen, kuris iki 1919 m. balandžio 1 d. palaidojo 11 412 žmonių. O nuo 1919 m. iki 1937 m. lapkričio 1 d. inspektorius p. Tillott palaidojo 5999 žmones. Taigi, Klaipėdoje per 86 metus (1851–1937 m.) miesto kapinėse palaidota 28 930 žmonių. Išties įspūdingas skaičius.
✵ Nuo 1945 metų kai Klaipėdą užėmė Tarybinė armija iki 1977 metų, kuomet kapinių teritoriją, vietinių kolaborantų iniciatyva buvo nuspręsta sulyginti su žeme ir jos vietoje įrengti skulptūrų parką, ši vieta buvo visaip kaip niokojama ir paversta šiukšlynu. Šio vandalizmo akto iniciatoriai ir organizatoriai – vietinės komunistų partijos pakalikai, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, užėmė aukštus valdžios postus ir net tapo Klaipėdos miesto garbės piliečiais…
✵ Senosios koplyčios buvo susprogdintos 1947 m., prieš tai jas išplėšus ir išniekinus.
✵ Prieškarinė kapinių tvarka, harmonija, ramybė išnyko tarsi dūmas, neblaškomas vėjo.
✵ Lyg to būtų negana, senųjų Klaipėdos kapinių pašonėje įrengtas pompastiškas monumentas okupacinės armijos karių žūčiai atminti. Veikaintis ir aktyviai puoselėjamas nuo Nepriklausomybės atgavimo laikų iki šiol, t.y. beveik 30 metų… Nei vienai Klaipėdos miesto valdžiai neužteko politinės valios ir pilietinės stiprybės, bent jau sumažinti šio monumento svarbą. Kartais susidaro toks įspūdis, kad iš Klaipėdos Tarybinė valdžia niekada galutinai ir nebuvo išėjusi arba, kas galėtų paneigti, kad visos, iki šiol buvusios miesto valdžios nebuvo veikiamos išorinių jėgų?
✵ Šalia kapinių buvusią Liuteronų bažnytėlę 1947 metais buvo perduota rusų stačiatikių šventyklai. Sunku sugalvoti geresnį būdą, kaip išniekinti, sutryptį ir išsityčioti iš Klaipėdoje iki II pasaulinio karo gyvenusių ir palaidotų žmonių amžino atilsio vietos.
✵ 1983 m. buvo likviduotos paskutinės kapaviečių metalo tvorelės, betono laipteliai ir sulyginti su žeme senųjų klaipėdiečių amžino atilsio pažymėtos vietos. Pasak vietinių, tvarka buvusiose kapinėse buvo pasiekta pabaigiant naikinti Miesto kapines, o ne sutvarkant apleistas kapavietes, nes kaip valdininkai atsakinėjo į rašytojo R. Lankausko prašymus įsikišti ir sustabdyti kapinių sunaikinimą, buvo gautas atsakymas, kad „šios kapinės nėra Lietuvos TSR kultūros paminklų sąraše“…
✵ Labiausiai gėdingas ir jokiais būdais iki šiol neatstatytas pokarinės Klaipėdos istorijos faktas. Sunaikintų kapinių teritorijoje nėra pažymėta jokia informacija, kas šioje vietoje buvo, ji neaptverta, o šunų mylėtojai laisvai gali vedžioti savo augintinius po vietą, kuriose beveik 150 metų buvo laidojami Klaipėdos miesto gyventojai.


Klaipėdos senųjų kapinių vartai

Klaipėdos senųjų kapinių vartai


icon-car.pngKML-LogoFullscreen-LogoQR-code-logoGeoJSON-LogoGeoRSS-Logo
Klaipėdos (Memel) senosios kapinės

Žemėlapis kraunasi - prašom palaukti...

Klaipėdos (Memel) senosios kapinės 55.717406, 21.140785
Žymos: ,

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *