✵ Kauno Petrašiūnų kapinės įkurtos apie 1939–1940 metus. Nuo 1970 m. kapinėse laidojama tik panteone ir šeimų kapavietėse.
– Daug antkapinių paminklų, įvairiu laikotarpiu sukurtų skulptorių Juozo Zikaro, Petro Aleksandravičiaus, Juozo Kėdainio, Vlado Žuklio, Petro Deltuvos ir kitų, yra paskelbti dailės paminklais.

✵ Petrašiūnų kapinėse palaidoti daugybė nusipelniusių Lietuvai ir Kauno miestui žmonių.

✵ 2012 m. įrengti pirmieji kolumbariumai. Įrengiant kapinėse kolumbariumą (projekto autorius architektas Gintautas Natkevičius) nuspręsta statyti ne masyvią vientisą kapavietę, o tarp pušų įkomponuoti nedidelius atskirus kolumbariumus. Jie pagaminti iš metalo bei poliruoto akmens. Pradžioje statiniai būna pilki, tačiau jau po kelių dienų nuo drėgmės ir lietaus jie įgauna rūdžių atspalvį ir savo koloritu įsilieja tarp pušų kamienų. Vieną jų pusę puošia lietuvių liaudies raštų motyvai. Kiekvieną kolumbariumo nišą dengia marmuro plokštė, ant kurios iškalamas velionio vardas. Sumontuota nedidelė atbraila, skirta pamerkti gėlėms ir uždegti žvakėms. Ši kapinių vieta paliko geriausią įspūdį. Užkliūvo tik naujai statomų kolubariumų statybų kokybė ir darbo kultūra – atrodo, kad kolumbariumo nišas lipdo nieko nenutuokiantys apie statybas asmenys..

✵ Nelabai suprantama, kodėl nėra jokių gatvės ženklų ar nuorodų į šias kapines. Net prie centrinių vartų nėra jokios iškabos, jog čia yra kapinės. Nejau kapinių priežiūra užsiimanti organizacija nemato jokio reikalo pažymėti bent jau tai, jog tai yra tokios tai tokios kapinės. Šiame, technologijų amžiuje juk galima bent jau QR kodą su nuoroda į kapinių istorijos aprašymu pakabinti ant tvoros, jeigu neišstenama lentelė bent jau su kukliu kapinių pavadinimu. Pagrindinio įėjimo vartai – kuklūs, kaip į eilines kaimo kapines.

✵ Kapinių teritorijoje ne tik daug gražių medžių, kur kas daugiau menkavertės augmenijos – apžėlę krūmai, žolynai ir negenėti medžiai. Kapinės labiau primena ne puoselėjamą ir tvarkomą parką, o apleistą mišką.

✵ Aplink daugelį kapaviečių sudėliotos pačių įvairiausių dydžių ir išvaizdos betoninės ir akmeninės plytelės, prastinančios bendrą kapinių vaizdą. Suprantama, kad antkapių išvaizda yra kiekvieno jo įrengiančio skonio reikalas, tačiau praėjimai pro juos turėtų būti tvarkomi bendrai nustatyta tvarka, o ne kaip kam šovė į galvą. Beje, ši tradicija tęsiasi iki pat šiol, ir ne tik šiose, bet ir visose be išimties LT kapinėse.