✵ Įkurtos ant vienos iš septynių Paryžiaus kalvų – Champ – l’Evêque, vadinamo Vynuogių kalnu, pagal architekto Alexandre Théodore Brongniart projektą. Oficialiai atidarytos 1804 m. gegužės 21 d. Kapinių plotas – 44 ha. Pavadintos pagal Liudviko XIV dvasininko jėzuito Fransua de Lašezo (François d’Aix de La Chaise) (1624–1709), gyvenusio namelyje ant kalno, pravardę „Tėvas Lašezas“ (Père La Chaise).
✵ Iš pradžių kapinėse buvo mažai laidojama, nes jos buvo per toli nuo tuometinio miesto ribų. Kad ištaisytų padėtį, miesto valdžia nusprendė perlaidoti Per Lašezo kapinėse Lafonteno ir Moljero palaikus. Tai davė teigiamą poslinkį: per keletą metų kapinėse jau buvo palaidota apie 33 000 žmonių.
✵ Per Lašezo kapinės yra žinomos dėl garsių čia palaidotų žmonių. Čia palaidota jau virš milijono žmonių. Žymiausi kapai priklauso Frederikui Šopenui, Džimui Morisonui, Editai Piaf, Oskarui Vaildui, Dalidai, Marseliui Prustui ir daugeliui kitų.
✵ Norint būti palaidotam Per Lašezo kapinėse reikia mirti Paryžiuje arba būti čia gyvenusiam kurį laiką. Dabar kapavietės yra nuomojamos 30 metų ir jei šeima nuomos nepratęsia – vieta atiduoama naujam savininkui, o palaikai perkeliami į Au Morts kolumbariumą.
Žemėlapis kraunasi - prašom palaukti...